saunora

saunorà sf. (2) NdŽ, Kv, saunóra (1) KŽ; Rtr 1. savanaudiškumas: Kaip tankiai saunora, pavydėjimas, tuščia garbė tarp mūs stovi aukščiau už visuomenės gerovę! VŽ1905,37. Reikia, idant administracija atsisakytų nuo saunoros VŽ1905,70. 2. scom. Jn, J, DŽ, Kv kas tik savo norus tenkina, savimyla, savanaudis, egoistas: Nabagas galop saunora paliko, mylėjo ir norėjo būti mylimas vienas LzP. Jis buvo šykštus saunora ir juo seno, juo šykštesnis darėsi Vaižg. Yra tai žmogus iškalbingas, labai energiškas, bet nesvietiškos didystės ir saunora TS1899, l.